Rekomendacijos ekonomiškai naudoti kurą

Norint užtikrinti mažesnį lyginamąjį kuro sunaudojimą, vairuotojas turi racionaliai valdyti karbiuratorinį variklį vidutinio apkrovimo ir alkūninio veleno sukimosi vidutinio dažnumo režimo sąlygomis. Kuro padavimą didinti reikia tolygiu, neištęstu droselinių sklendžių atidarymu, tada karbiuratorinis variklis greitai įgyja normalų darbinį režiną. Nepageidautina staigiai atidaryti droselines sklendes greitu pedalo paspaudimu iki ribinės žemutinės padėties, matyt gali susidaryti toks trumpalaikis (0,3-0,5 s) nenusistovėjęs režimas, kada smarkiai sumažėja alkūninio veleno sukimo momentas ir efektyvioji galia, dėl ko automobilis ima judėti trūkčiodamas. Čia išdėstytos taisyklės tinka ir dyzeliniams varikliams valdyti. Dyzeliuose plačiai taikomi visų režimų reguliatoriai, kurie betarpiškai veikia aukšto slėgio kuro siurblio valdymo svirtį. Vairuotojas, spausdamas kuro padavimą reguliuojantįjį pedalą, nustato tam tikrą reguliatoriaus spyruoklės įtempimą ir tuo pačiu įvairų greičio režimą. Maksimalus reguliatoriaus spyruoklės įtempimas nustato dyzelio darbą nominaliam alkūninio veleno sukimosi dažnumui. Norėdamas sumažinti veleno sukimosi dažnį, vairuotojas atleidžia kuro padavimą reguliuojantį pedalą, tuo pačiu sumažindamas reguliatoriaus spyruoklės įtempimą. Dyzelio ekonomiškumas kuro atžvilgiu priklauso nuo mišinio susidarymo būdo (tūrinis, tūrinis-plčvelinis, plėvelinis), degimo kameros tipo (suskirstyta, nesuskirstyta), kuro savybių, kuro padavimo parametrų ir kt. Kai kuriuose dyzelių modeliuose (pvz., JAMZ, KamAZ) naudojamos nesuskirstytos degimo kameros, kurios dėl mažų šiluminių nuostolių užtikrina kokybišką mišinio susidarymą, gerą dyzelio užvedimą ir aukštus kuro lyginamojo sunaudojimo ekonominius rodiklius. Mažiausias oro pertekliaus koeficientas neperskirtoms degimo kameroms yra 1,20-1,25, esant bedūmiam sudegimui ir aktyviam sūkurių susidarymui .Tačiau mišinio susidarymo periodu atsiranda persodrinto mišinio, kuriose kartu su kuro sudegimu dėl jo suirimo susidaro suodžiai, kurie tik iš dalies sudega išsiplėtimo procese. Todėl dyzeliams su neperskirta kamera yra būdinga didesnis dūminimas, negu dyzeliams su perskirta kamera. Esant pilnam dyzelio apkrovimui ir nepakankamam oro kiekiui, mišinys yra persodrintas - tai viena svarbiausių dūminimo priežasčių, išmetant atidirbusias dujas ir pereikvojant kurą. Mišinio susidarymo procesas dyzelyje priklauso nuo greičio režimo pasikeitimo. Esant dideliam alkūninio veleno sukimosi dažniui, vyks ta pakankamai intensyvus oro judėjimas cilindruose. Tai padeda susidaryti sūkuriams ir pilnai sudegti kurui be dūminimo. Padidėjus greičio režimui ir cikliniam padavimui, padidėja įšvirkštimo slėgis ir kuro išpurškimo kokybė. Esant nedideliam alkūninio veleno sukimosi dažnumui, dyzelio darbo procesas pablogėja, jis dirba nepastoviai, intensyviai dūmindamas ir eikvoja daugiau kuro už lyginamąjį sunaudojimą. Sunaudojimas būna minimalus, kai alkūninio veleno apsisukimų dažnis yra vidutinis ir dyzelio apkrovimas sudaro 0,7-0,8 nominalaus apkrovimo. Šiame režime nebūna aukščiau minėtų nepageidautinų nukrypimų dyzelio darbe.
Kaitai / Jegos aitvarai
Graviravimas